sulūžėlis

sulū́žėlis, -ė smob. (1) NdŽ 1. DŽ kas sulūžęs: Kur dėsim šitą sulū́žėlį vežimą? Mrj. Pirkelė sulūžėlė, baisu i gyvent Ml. Gal jau sukapot šitos sulū́žėlės akėčios? Sdk. Au au au, atvažiuoja, au au au, močios duktė, au au au, su ratelėm sulū́žėlėm (rateliais sulūžėliais) (ps.) Pbr. 2. Rmš prk. nevykėlis, apsileidėlis, liurbis: Kai įkaršė tam sulū́žėliui į klyną, tuoj viską išgiedojo Plv. Paskutinis sulū́žėlis Skr. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž.